Pedro Arrupės bendruomenėje, įsikūrusioje Unterhachinge, gyvena 16 jėzuitų, 14 iš jų – garbaus amžiaus slaugomi broliai ir tėvai jėzuitai. Senjorų ir slaugos namai priklauso Gailestingosioms Seserims, kurios visame pasaulyje vykdo slaugos tarnystę. Po karo iš pradžių į šiuos namus buvo priimamos tik seserys. Jėzuitais, kuriems tuo metu prireikdavo slaugos, buvo rūpinamasi Miunchene įsikūrusioje Berchmano kolegijoje, o dešimtajame dešimtmetyje jie prisijungė prie Gailestingųjų Seserų. Tai buvo Unterhachingo bendruomenės pradžia. Jėzuitai gyvena gretimuose kambariuose viename namų koridoriuje, turi bendrą svetainę ir nedidelę biblioteką. Su įvairių vienuolijų seserimis ir vietos krikščionimis jie gali kiekvieną dieną kartu švęsti šv. Mišias. Šiuo metu pastatas renovuojamas.
Ir vyresnio amžiaus jėzuitai toliau vykdo savo misiją. Amžius niekaip nesumenkina nei jų kunigystės, nei apaštalinio gyvybingumo. Senti ir tuo džiaugtis: kaip tai įmanoma, interviu be žodžių mums rodo tėvas Hansas Grünewaldas.
Interviu be žodžių su t. Hansu Grünewaldu, vyriausiu Vokietijos jėzuitu.
Kokios veido išraiškos niekada nerodytumėte bažnyčioje? 
Kokią nuodėmę
atleidžiate sau lengviausiai?
Mėgstamiausias Jūsų laisvalaikio užsiėmimas yra…? 
Kaip jaučiatės po rytinės mankštos? 
Ko Jūsų gyvenime trūko? 
Jei būtumėte gyvūnas, tai koks? 
Kiek kartų savo gyvenime
esate perskaitęs Bibliją?
Įsivaizduokite,
kad esate Džeimsas Bondas…
Ar mėgstate šokti?
